Graikiniai riešutai gliaudyti / be kevalo 1 kg

Graikiniai riešutai gliaudyti / be kevalo 1 kg

Graikiniai riešutai – gerųjų riebalų, aminorūgščių bei vitamino B šaltinis, itin vertinamas dėl savo unikalių savybių, svarbių smegenų veiklai ir atminčiai gerinti. Vitaminai, antioksidantai gaunami su šiais riešutais yra svarbūs imuninei organizmo funkcijai, smegenų veiklai, kovai su laisvaisiais deguonies radikalais bei uždegiminiais organizmo procesais.

NAUDOJIMO INSTRUKCIJA. Vartoti atsargiai: gali pasitaikyti riešutų kevalų nuolaužų.

Laikymo sąlygos: Laikyti sausoje ir vėsioje vietoje. Laikymo temperatūra nuo 0°C iki 25°C.

Pakuotė: Polietilenas

Kilmės šalis: Kinija, Moldova, Ukraina

MAISTINĖ VERTĖ (100 g/ml)

Graikinis riešutmedis (lot. Juglans regia) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos medžių rūšis. Natūralus arealas driekiasi nuo Balkanų vakaruose iki Himalajų ir Kinijos rytuose. Didžiausi šių medžių miškai auga Kirgizijoje (išlikęs grynas riešutmedžių miškas – Arslanbobas). Graikiniai riešutai nuo seno buvo labiausiai paplitę aplink Kaspijos jūrą, kur buvo vadinami persiškais riešutais. IV amžiuje romėnai atvežė šiuos riešutmedžius į Europą ir nuo to laiko jie čia auginami. Grakiniai riešutmedžiai šiuo metu auga daugelyje Europos, Amerikos, Australijos vietų, jų aptikti galima ir Lietuvoje.

Vaisius – kaulavaisis, kuriame kauliuką dengia žalias apvalkalas (egzokarpis ir mezokarpis). Graikinis riešutas – išlukštentas kauliukas raukšlėtu, tvirtu, rudos spalvos paviršiumi, jo viduje pertvarėlėmis suskirstytos branduolio skiltelės.

200 tonų - tokį kiekį graikinių riešutų per metus suvartoja lietuviai.

Daugiau: http://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/graikiniai-riesutai-kuo-naudingi-ir-kada-juos-valgyti-1283776/